Priklausomybių lobotomija – tfu, tipologija

Sveikas, mielas skaitytojau!

Jei tyčia ar netyčia praleidai skilties “Apie Mane“ skaitymą, dar kartą trumpai prisistatysiu. Esu Kajus ir domiuosi priklausomybėmis. Galbūt tiksliau būtų sakyti, jog domiuosi ir bandau suprasti žmones bei save patį, tačiau šie klausimai itin aštriai remiasi į priklausomybių tematiką. “Kas žmogui nutinka, kad jis nori vieno, o daro – visai ką kitą?“ – jei nors kartą bandei nesėkmingai mesti rūkyti, supranti šio klausimo fenomenologiją.

Šis tinklaraštis skirtas apžvelgti, aptarti ir (labai to tikiuosi) užmegzti prasmingą pilietinę ( 🙂 ) diskusiją priklausomybių temomis. Manau, logiška pirmiausia būtų pradėti nuo tyrimo srities apibrėžimo. Pasinaudosiu C. G. Jung’o terminologija: “Priklausomybė – tai patologiškas asmens santykis su daiktu arba veiksmu.“ Kas tame santykyje – patologiška? Akivaizdu – priklausomas žmogus veiksmą, nuo kurio yra priklausomas nori kartoti vėl ir vėl – ir visai nesvarbu, kokias pasekmes tai atneš. Manote, jog priklausomu galima tapti vien nuo cheminių medžiagų, tokių kaip heroinas, alkoholis ar nikotinas? Ir aš taip kadaise maniau – ir, o brolyti, kaip stipriai klydau.

Štai keletas įdomesnių priklausomybių rūšių iš gana ekstensyvios jų tipologijos:

  • Priklausomybė nuo valgymo, vėmimo (bulimija)
  • Priklausomybė nuo nevalgymo (anoreksija)
  • Priklausomybė nuo nepriklausomybių
  • Priklausomybė nuo gydymosi nuo priklausomybių (pvz. kontra-narkotinių reabilitacijų)
  • Priklausomybė nuo apleistumo jausmno
  • Priklausomybė nuo dvasinių pratimų (pvz. meditacijos)
  • Priklausomybė nuo fobijų
  • Priklausomybė nuo IKEA baldų komplektų
  • Priklausomybė nuo gerų darbų

… Akivaizdu, jog sąrašas – potencialiai begalinis. Priklausomybių kiekvienam yra apsčiai – gausiai, kiekvienas galite ją pasirinkti pagal savo skonį. Tiesa, turiu perspėti – kelias, kuriuo ji veda, nors ir fenomenalus, bet tuo pačiu ir tikrai gana pavojingas. 😉

Su priklausomybėmis - atsargiai! :)

Reklama