Priklausomybė nuo cukraus

Nuolat ieškote saldainio, pyragaičio, sūrelio ar saldaus gėrimo? Jų nerandate tampate nervingais, negalite susikaupti ir taip kelis kartus per dieną? Labai tikėtina, kad esate priklausomas nuo cukraus! Taip, tai yra visiškai įmanoma, o kartais tokia gal dar daugeliui negirdėta priklausomybė, gali baigtis ir labai girdėtais bei rimtais sveikatos sutrikimais.

Saldumas produktuose priklauso nuo juose esančių angliavandenių kiekio, o angliavandeniai yra pagrindinis energijos šaltinis ir „kuras” mūsų organizmui. Gamtoje saldumo mažai ir taip jau esame per amžius išsivystę, jog saldų maistą vertiname dėl jo teikiamos energijos. Todėl, kadangi naudinga visam kūnui, skanu ir mūsų liežuviui.

Natūralūs saldumynai nėra pavojingi, tačiau gamtoje jie randami tik meduje bei vaisiuose, uogose, randamuose tik ribotą laiko tarpą. Be to, ir juos pasiekti, surinkti reikia paeikvoti energijos.

Blogai yra tai, kai saldumas ir jo teikiamos kalorijos ir energija gaunami už dyką: tiesiog paimami nuo parduotuvės lentynos ir nuperkami, neįdedant jokių fizinių pastangų. Taip atsiranda noras piktnaudžiauti, perdozuoti, valgyti vėl ir vėl – juk taip malonu! O kaip žinoma, kas per daug, tas nesveika.

Didelio kiekio nenatūralaus saldumo, koncentruoto cukraus, ypač dabartinio – rafinuoto, balinto, apdoroto cheminėmis medžiagomis tikrai negalima pavadinti sveiku, natūraliu maistu.

Didelis kiekis cukraus, greitai skylantis organizme, išbalansuoja kasos ir kitų endokrininės sistemos organų veiklą. Jis sukelia hiperaktyvumą, nervų sistemos dirglumą, mikrolelementų ir vitaminų deficitą, slopina natūralų apetitą, organizmas nebesusivokia, kas gerai, kas skanu, kas naudinga. Greitųjų angliavandenių perteklius augina nenormalią žarnyno mikroflorą – taip ten atsiranda ir išbujuoja grybeliai, parazitai ir trikdo viso organizmo imuninės sistemos veiklą, sukelia daugybę susirgimų. Jau seniai žinoma, jog be normalios mikrofloros nėra geros sveikatos.

saldumynai

Piktnaudžiavimo vaistais nuo skausmo pavojai

Vos tik suskausta galvą, dantį ar nugarą, skubame gerti vaistų nuo skausmo, kad šis neįsisiūbuotų ir būtų lengviau jį nuslopinti. Dažniausiai vartojame skausmą mažinančius vaistus. Ir ne taip retai pasitaiko, kad, skausmui užsitęsus, nė patys nepastebime, kad jų suvartojame gerokai daugiau nei reikėtų. Nuo vienos dozės iki piktnaudžiavimo, žiūrėk, vos vienas žingsnis. Kuo tai gresia mūsų organizmui?

Pasak prof. V. Budniko, nenarkotiniai analgetikai nesukelia fizinės arba psichinės priklausomybės, tačiau noras juos vartoti neretai būna didelis, ir kartais jais gali būti piktnaudžiaujama dažnai juos vartojant. Tai yra rimtas signalas sustoti, nes ir šie vaistai turi šalutinį poveikį, galintį pakenkti mūsų organizmui.

Dažniausias aspirino šalutinis poveikis – skrandžio gleivinės dirginimas, rėmuo. Ilgai jo vartojant, gali atsirasti skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opų, kraujavimas iš virškinamojo trakto ir net alerginė astma. Vartojant dideles šio vaisto dozes, gali atsirasti ūžimas ausyse ir galvos svaigimas. Didelės paracetamolio dozės gali sukelti kepenų pažeidimus. Ibuprofenas gali sukelti virškinamojo trakto dirginimą, kraujavimą, alergines reakcijas. Citramonas gali sukelti pykinimą arba vėmimą, dispepsiją ir pilvo skausmus, taip pat inkstų ir šlapimo takų sutrikimus bei kitų organų pažeidimus.

Taigi piktnaudžiavimas analgetiniais vaistais nuo skausmo gresia įvairiais šalutiniais poveikiais mūsų organizmui – nuo medikamentinės opaligės iki analgetinio skausmo arba analgetinės nefropatijos. Tai žinodami, būkite atsargūs ir pasirūpinkite savo sveikata tinkamai.

vaistai

Alternatyvūs sveikimo būdai

Praeitame tinklaraščio įraše pristačiau vieną – pagrindinį ir man didžiausią susidomėjimą keliantį sveikimo nuo priklausomybių kelią. Žinoma, kalbu (tiksliau – kalbėjau) apie “12 žingsnių” programą. Tačiau lygiai taip, kaip kelių į fizinę, dvasinę ar socialinę nelaisvę yra daugybė, taip ir kelių atgal į laisvę – gerokai tikresnę, įdomesnę ir prasmingesnę – yra begalės. Žemiau pateiksiu ir trumpai aprašysiu keletą iš jų.

  • Psichosocialinė reabilitacija. Daugeliui šis Sveikimo kelias pažįstamas jei ne iš skaudžios patirties, tai bent iš krūvos amerikietiškų filmų. Oi, kiek daug iš jų sukurta “let’s go to rehab” tema. Keli įdomesni variantai – “28 dienos” ir “Berlin Calling“.
  • Reintegracinės bendruomenės. Angliškai šios įstaigos vadinamos “half-way homes” (pusiaukelio namais) ir teikia jos panašias paslaugas, kaip ir psichosocialinės reabilitacijos. Čia labiau akcentuojama individo asmeninė atsakomybė, padedama susigrąžinti anksčiau turėtas laisves ir integruotis tiek vidujai, tiek išoriškai – atgal į sociumą.
  • Saturacija. Lietuvių liaudies patarlė byloja: “Nuo ko pasveikai, tuo ir gydykis.” Tikriausiai šis būdas – persisotinti medžiaga, nuo kurios tapta (koks keistas žodis – “tapta”) priklausomu – tinka ne visiems. Vis tik, pabandyti esant tinkamoms sąlygoms ir finansinėms galimybėms – verta. 🙂
  • Pakaitinių medikamentų programos. Taip kaip “marihuana” kai kuriems tampa tarpine stotele heroino vieškelyje, taip pakaitinių medikamentų programos (Metadono ar Suboksono) kai kuriems tampa tarpine sveikimo stotele pakeliui į Sveikimą.
  • Šamanai. Kad ir kaip absurdiškai tai skambėtų, galiu patikinti, jog kai kuriems tikrai yra padėję tiek lietuviškieji būrėjai, tiek Lotynų Amerikos šamanai. Dažniausiai jų taikomi metodai, dvasingumas ir haliucinogeninė įtaiga, mokslinio metodo skalpeliui retai kada pasiduoda, todėl jų naudai paliudyti gali tik praktinis patyrimas.
  • Haliucinogeninė terapija. JAV mokslininkai ėmė eksperimentuoti su LSD, Ketaminu ir Psilocybino prisotintais grybais bandydami gydyti priklausomybes. Žinoma, viskas vyksta su specialistų priežiūra, saugioje ir terapiškai aktyvioje aplinkoje.

Patikėkite – visa tai (ir dar daugiau) tikrai veikia. Tereikia tik noro! Nors kartais ir be jo galima apsieiti. 🙂 Gero, malonaus, džiugaus ir prasmingo Sveikimo!

Sveikimo kelias (nuoroda į)

12 Žingsnių Programa

Praeitame įraše kalbėjau apie tai, kas yra priklausomybė bei įvairias priklausomybių formas. Kalbėjau apie ligą. Šiandien – priešingai – noriu pakalbėti apie Sveikimą. Žodį “Sveikimas” sąmoningai rašau didžiąja raide, kadangi (mano suvokimu) sveikti nuo priklausomybės – tai radikaliai keisti gyvenimo būdą ir augti dvasiškai. Tai ženkliai skiriasi nuo pvz. “sveikimo” nuo gripo, kuomet užtenka keletą dienų pagerti vaistus.

Paradoksalu, tačiau vienas efektyviausių sveikimo nuo priklausomybių būdų yra visai nesusijęs su medicina – ir net su psichologija nelabai. Pristatau Jums “12 žingsnių programos” žingsnius, kuriais remdamiesi pasveiko milijonai priklausomųjų:

1. Mes pripažinome, jog esame bejėgiai prieš priklausomybę ir kad mūsų gyvenimai tapo nevaldomi.

2. Mes įsitikinome, jog tik galingesė už mus pačius Jėga gali grąžinti mums sveiką mąstymą.

3. Mes nusprendėme patikėti savo gyvenimą Dievo, kaip mes jį suprantame, globai.

4. Mes nuodugniai ir be baimės atlikome sąžinės ataskaitą.

5. Mes pripažinome Dievui, sau ir kitam žmogui visą teisybę apie savo paklydimus.

6. Mes galutinai pasirengėme, kad Dievas pašalintų mūsų būdo trūkumus.

7. Mes nuolankiai prašėme Jo tuos trūkumus pašalinti.

8. Mes sudarėme sąrašą visų žmonių, kuriuos skriaudėme, ir pasiryžome skriaudas atitaisyti.

9. Mes, kur galėjome, asmeniškai atitaisėme skriaudas žmonėms, išskyrus tuos atvejus, kai tuo būtume pakenkę jiems ar kam nors kitam.

10. Mes nuolatos stebėjome save ir, jei būdavome neteisūs, tuoj pat prisipažindavome suklydę.

11. Mes malda ir meditacija siekėme stiprinti sąmoninga ryšį su Dievu, kaip mes jį suprantame, melsdami vien Jo valios mums pažinimo ir stiprybės ją vykdant.

12. Šių žingsnių dėka dvasiškai pabudę, mes stengėmės perduoti tą žinią kitiems priklausomiesiems ir visuomet gyventi pagal šias nuostatas.

Prisipažinsiu, jog su “12 žingsnių programa” susipažinau dar visai neseniai, ir man reikia šiek tiek laiko apmąstymams. Galbūt kurią kitą dieną pasidalinsiu savo nuomone esmingesniais priklausomybių klausimais. 🙂 O kol kas – lengvo ir malonaus pasiruošimo šventėms!

Blaivūs Naujieji Metai - misija įmanoma?

Priklausomybių lobotomija – tfu, tipologija

Sveikas, mielas skaitytojau!

Jei tyčia ar netyčia praleidai skilties “Apie Mane” skaitymą, dar kartą trumpai prisistatysiu. Esu Kajus ir domiuosi priklausomybėmis. Galbūt tiksliau būtų sakyti, jog domiuosi ir bandau suprasti žmones bei save patį, tačiau šie klausimai itin aštriai remiasi į priklausomybių tematiką. “Kas žmogui nutinka, kad jis nori vieno, o daro – visai ką kitą?” – jei nors kartą bandei nesėkmingai mesti rūkyti, supranti šio klausimo fenomenologiją.

Šis tinklaraštis skirtas apžvelgti, aptarti ir (labai to tikiuosi) užmegzti prasmingą pilietinę ( 🙂 ) diskusiją priklausomybių temomis. Manau, logiška pirmiausia būtų pradėti nuo tyrimo srities apibrėžimo. Pasinaudosiu C. G. Jung’o terminologija: “Priklausomybė – tai patologiškas asmens santykis su daiktu arba veiksmu.” Kas tame santykyje – patologiška? Akivaizdu – priklausomas žmogus veiksmą, nuo kurio yra priklausomas nori kartoti vėl ir vėl – ir visai nesvarbu, kokias pasekmes tai atneš. Manote, jog priklausomu galima tapti vien nuo cheminių medžiagų, tokių kaip heroinas, alkoholis ar nikotinas? Ir aš taip kadaise maniau – ir, o brolyti, kaip stipriai klydau.

Štai keletas įdomesnių priklausomybių rūšių iš gana ekstensyvios jų tipologijos:

  • Priklausomybė nuo valgymo, vėmimo (bulimija)
  • Priklausomybė nuo nevalgymo (anoreksija)
  • Priklausomybė nuo nepriklausomybių
  • Priklausomybė nuo gydymosi nuo priklausomybių (pvz. kontra-narkotinių reabilitacijų)
  • Priklausomybė nuo apleistumo jausmno
  • Priklausomybė nuo dvasinių pratimų (pvz. meditacijos)
  • Priklausomybė nuo fobijų
  • Priklausomybė nuo IKEA baldų komplektų
  • Priklausomybė nuo gerų darbų

… Akivaizdu, jog sąrašas – potencialiai begalinis. Priklausomybių kiekvienam yra apsčiai – gausiai, kiekvienas galite ją pasirinkti pagal savo skonį. Tiesa, turiu perspėti – kelias, kuriuo ji veda, nors ir fenomenalus, bet tuo pačiu ir tikrai gana pavojingas. 😉

Su priklausomybėmis - atsargiai! :)