Narkotinių medžiagų rūšys ir priklausomybė

Norėdami geriau susipažinti su priklausomybėmis nuo cheminių medžiagų, pravartų būtų atidžiau susipažinti su būtent tomis medžiagomis, nuo kurių žmonės dažniausiai tampa priklausomi. Šiai dienai dažniausiai narkotikai ir juos lydinčios priklausomybės skirstomos į keletą kategorijų:

Kanabinoidai. Šiai narkotikų rūšiai priklauso kanapės, hašišas ir naujosios “Spice“ atmainos, kuriose taip pat gausų kanabinoidinius receptorius veikiančių cheminių medžiagų. Ilgai vartojant šiuos “preparatus“, pasireiškia įvairaus pobūdžio nuotaikų svyravimai, atminties sutrikimai, suprastėja kognityviniai gabumai. Rekomenduojamas ilgalaikis abstinentinis gydymas.

Haliucinogenai. Į šią grupę patenka LSD, “magiškieji grybai“ (psilocibino turinčios grybų rūšys) bei keletas kitų retesnių narkotikų, tokių kaip meskalinas, DOM ar DMT. Haliucinogenų pavadinimas kilo nuo žodžio “haliucinacijos“ ir jis liudija, jog pavartojus vieno ar kito preparato, sąmonėje prasideda sunkiai kontroliuojami ir dar sunkiau apibūdinami procesai. Galimos klausos, regos, lytėjimo, skonio ir mentalinės haliucinacijos. Priklausomybė nuo haliucinogenų – labai retas reiškinys.

Opiatai. Opiatas vadinami įvairūs opijaus dariniai. Po šia kategorija patenka heroinas, morfijus, metadonas, fentalinas, buprenofrinas ir kiti. Priklausomybė nuo minėtų narkotikų išsivysto stulbinančiu greičiu, sukelia katastrofiškus padarinius, o jos gydymas – ypatingai komplikuotas. Yra keli galimi gydymo būdai: pakaitinė opioidinė terapija (naudojami tam tikri abstinenciją slopinantys vaistai) arba visiškas atsisakymas (neretai šiam tikslui pasiekti prireikia reabilitacinių bendruomenių).

Stimuliantai. Stimuliatorių grupei priskirti galime amfetaminą, metamfetaminą, MDMA (“ecstasy“), kokainą ir begalę kitų. Šios medžiagos pasižymi euforizuojančiu, tonizuojančiu ir bet kokius nuovargio ar depresijos simptomus naikinančiu poveikiu. Šalutiniai simptomai (perdozavus) – nerimo priepuoliai, panikos atakos ir psichozės. Gydymas yra įmanomas iki tam tikros stadijos, jei priklausomojo smegenims nėra padarytos nepataisomos, sunkią šizofrenijos formą sukeliančios ilgalaikės žalos.

Narkotikai ir alkoholis

Reklama

Priklausomybė nuo sekso

Priklausomybė nuo sekso turi įvairias formas, tokias kaip kompulsyvus masturbavimasis, seksas su prostitutėmis, anonimiškas seksas su daugybe partnerių, daugybė meilės ryšių turint pastovų partnerį, nederamas seksualinis lietimas, pasikartojantis vaikų prievartavimas, žaginimo epizodai, prostitucija. Asmuo priklausantis nuo sekso, turi didžiulį potraukį ieškoti bei įsivelti į seksualinį elgesį, nepaisant neigiamų pasekmių asmeninėje, profesinėje bei socialinėse sferose.

Statistiniai duomenys teigia jog 8% vyrų , bei 3% moterų išvysto priklausomybę nuo sekso. Polinkį turi asmenys kurie skundžiasi nuotaikų svyravimais, depresija, nerimastingumu, obsesiniais-kompulsiniais sutrikimais, taip pat turintys asmenybės sutrikimų. Tačiau psichologai teigia, jog ne pati veikla daro žmogų priklausomą, verčiau tai asmens polinkis į kompulsyvų elgesį nulemia priklausomybės eigą.

Tarp nuo sekso priklausomybės kenčiančių dažniausiai pasitaiko tų kurie turi žemą savivertę, meilę / seksą duodantys tam jog pasijaustų mylimi ar gautų dėmesio. Dažnai jie to nepripažįsta ir laiko savo elgesį priimtinu. Taip pat asmenys kurie mėgsta sudaryti šalto, bejausmio, uždaro asmens įvaizdį, stokoja pasitikėjimo žmonėmis ir linkę į manipuliacijas.

Kaip atpažinti įspėjamuosius ženklus? Jaučiamas noras sustabdyti ar kontroliuoti savo seksualinį elgesį, nepavykę bandymai tai padaryti. Nuolatinis poreikis įsivelti į destruktyvias ar rizikingas situacijas, meilės ryšius. Pasinėrimas į seksualines fantazijas, tam kad susidorotumėte su nemaloniomis situacijomis / jausmais. Reikia daugiau ir daugiau seksualinės veiklos/įvairovės, tam kad patirtumėte pradinį pasitenkinimą. Praleidžiate žymiai daugiau laiko galvodami, planuodami arba gailitės ar sunkiai atgaunate jėgas po seksualinės veiklos. Apleidžiate svarbias socialines, profesines ar pramogų veiklas dėl seksualinės veiklos. Pagrindinis kriterijus skiriantis normalų seksualinį elgesį nuo liguisto yra asmens nesugebėjimas sustabdyti savo elgesio kuris gali turėti neigiamų pasekmių jo gyvenime.

seksas

Priklausomybė nuo kompiuterio

Dalis „internautų“ dėl sveikatos sutrikimų, kurių atsiradimui turi įtakos nuolatinis sėdėjimas prie kompiuterio, kreipiasi į šeimos gydytojus, psichiatrus ar dėl galvos skausmų tariasi su vaistininku. Apie priklausomybę, be abejo, nutyli ir, gavę patarimą ir receptą bei  nusipirkę medikamentų, toliau sėdi prie kompiuterio. Pavartojus skausmą mažinančių ar raminamųjų vaistų, galvos skausmas aprimsta, tačiau laikinai, o vaistų dozės didėja. Taip įgyjama dar viena priklausomybė. Didėja ir problemos, sukeltos tiek sėdėjimo prie kompiuterio, tiek  šalutinio vaistų poveikio.

Alkoholis taip pat „tinkama“ priemonė nusiraminti ir labai dera gyvenimo būdui prie kompiuterio. Kai kurie priklausomi nuo interneto žmonės bando mažėjantį darbingumą kompensuoti įvairiais stimuliatoriais, tad narkotikams terpė paruošta puiki. Daugėja atvejų, kai gydytis žmogus kreipiasi dėl alkoholio ar kitų psichotropinių medžiagų vartojimo problemų, o po to išaiškėja ir priklausomybė nuo interneto ir kompiuterio.

Ar gali žmogus išmokti naudotis kompiuteriu ir internetu atsakingai bei saugiai? Panašų klausimą galima išgirsti ir priklausomybės nuo alkoholio ar kitų psichotropinių medžiagų atveju – ar gali, pvz., alkoholikas išmokti gerti saikingai? Alkoholizmo atveju aiškiau, nes  alkoholio atsisakymas laikomas būtina sveikimo sąlyga. Su kompiuteriu kitaip – pasipriešinimas didesnis, nes dažniausiai teigiama, kad šiais laikais be kompiuterio neišsiversi. Tačiau tai patį sako ir nesusitaikę su priklausomybe alkoholikai – blaivybė yra nesąmonė, nes geria visi.

Vienas iš dažniausiai duodamų patarimų – bandyti kontroliuoti laiką, t. y. nusistatyti griežtą naudojimosi kompiuteriu grafiką ir jo laikytis. Atrodo, viskas paprasta, o jei neišeina? Ar bandyti kontroliuoti save nežinia kiek kartų, taip žalojant savo gyvenimą, ar atsisveikinti su kompiuteriu visam laikui? Čia galima taikyti savitarpio paramos grupių, veikiančių pagal „12 žingsnių“ programą principą, – „šiandien prie kompiuterio nelendu, o rytoj bus matyti“.

Kiek žmonių gyvena be kompiuterio? Ar iš tiesų neįmanoma apsieiti be šio daikto? Jei žmogus teigia, kad „neįmanoma“, jau galima įžvelgti priklausomybės požymius. Ar įmanoma gyventi be kojų? Be rankų? Įmanoma, tačiau priklausomam nuo kompiuterio atrodo, kad  be kojų galima, o be kompiuterio – gyvenimo nėra.

Dažnu atveju būtina ne mokytis saikingai naudotis, o mokytis gyventi be kompiuterio.

priklausomybė kompiuteriui

Meilė pinigams

Sunku nemylėti pinigų ir nenorėti jų turėti, todėl praktiškai neįmanoma išvengti priklausomybės ryšių. Galima tik stengtis kuo labiau juos sumažinti. Džiaukitės, jei gavote pinigų. Tačiau jokiu būdu nesikrimskite, jei pinigų mažai ar juos praradote, kitaip jų bus mažiau ir mažiau. Jei žmogus mažai uždirba, daro būdingą klaidą- nuolat būna nepatenkintas, kad amžinai trūksta pinigų ir mano, kad viską ištaisys paskolos internetu.

Ypač pavojinga jausti nerimą, kad pinigų vis mažiau. Baimė yra labiausiai energija prisotinta emocija, todėl bijodami prarasti pinigų ar neuždirbti patys efektyviai perkeliate save į tas linijas, kur pinigų iš tiesų vis mažiau ir mažiau. Jei patekote į šiuos pelėkautus, išsikapanoti bus gan sunku, bet įmanoma. Reikia panaikinti perteklinio potencialo priežastį, kurią patys sukūrėte. Ta priežastis – priklausomybė nuo pinigų arba ypatingas noras jų turėti.

Pirmiausia susitaikyti ir pasitenkinti tuo, ką turite. Besigainiodami materialumo ir prisirišdami prie jo, susikūrėme mitą, kad tikslui pasiekti reikia lėšų. Todėl kiekvieno žmogaus tikslas pakeičiamas dirbtiniu pakaitalu – pinigais. Jų galima gauti įvaiai, todėl galvojama ne apie tikslą, o apie pinigus ir taip patenkama į neigiamą priklausomybę. Žmogus nebesupranta, ko gi jam reikia, ir įsivelią į nevaisingas lenktynes paskui pinigus.

Neigiamų gyvenimo linijų užvaldytas, žmogus tampa priklausomas ir sutrinka. Dirbdamas svetimai energijai, jis negali tapti turtingas, nes tarnauja svetimam tikslui. Daugelis yra tokioje padėtyje. Štai iš kur atsirado mitas, kad turtas – mažumos privilegija. Iš tiesų turtingas gali būti bet kuris žmogus, jei siekia savo tikslo.

Pinigai – ne tikslas ir net ne priemonė jį pasiekti, o tik šalutinis atributas. Tikslas yra tai, ko žmogus iš gyvenimo nori. Štai tikslų pavyzdžiai: gyventi savo name ir auginti rožes, keliauti po pasaulį, aplankyti tolimas šalis, gaudyti upėtakius Aliaskoje, slidinėti alpėse, auginti savo fermoje žirgus, mėgautis gyvenimu savo saloje vandenyne, būti estrados žvaigžde, tapyti paveikslus.

Jau žinote, kokį didžiulį poveikį daro aplinka. Jos poveikis sukūrė daugybę paklydimų ir mitų. Štai ir dabar, skaitydami šias eilutes, galite paprieštarauti: ir taip aišku, kad pirmiausia žmogus tampa stambiu verslininku, bankininku, kino žvaigžde ir tik po to milijonieriumi. Teisybė, bet milijonieriais tapo tik tie, kurie galvojo ne apie turtus, o apie savo tikslą. Daugelis žmonių elgiasi atvirkščiai: arba tarnauja svetimam tikslui, arba pakeičia tikslą dirbtiniu pakaitalu, ar visiškai atsisako jo todėl, kad netapo turtingi.

Negalvokite apie pinigus, galvokite tik apie tai, ką norite gauti. Kita vertus, su pinigais reikia elgtis dėmesingai ir saugoti juos. Jei ant žemės pamatėte smulkią monetą ir tingite ją paimti, vadinasi, jų visiškai nevertinate.

Nesirūpinkit, kai leidžiate pinigus. Jie atlieka savo paskirtį. Jei nusprendėte juos išleisti, negailėkite. Norėdami sutaupyti stambią sumą kuo mažiau išleisdami pinigų sukuriate perteklinį potencialą – vienoje vietoje kaupiasi ir niekur neišeina. Tokiu atveju galima viską prarasti. Pinigus reikia leisti protingai, kad vyktų judėjimas. Ten, kur nėra judėjimo, atsiranda potencialas. Turtingi žmonės ne veltui užsiima labdara. Taip jie mažina perteklinį sukaupto turto potencialą. Paaukokite labdarai nors kelis centus, ir jums bus atlyginta.

pinigai

Priklausomybė nuo cukraus

Nuolat ieškote saldainio, pyragaičio, sūrelio ar saldaus gėrimo? Jų nerandate tampate nervingais, negalite susikaupti ir taip kelis kartus per dieną? Labai tikėtina, kad esate priklausomas nuo cukraus! Taip, tai yra visiškai įmanoma, o kartais tokia gal dar daugeliui negirdėta priklausomybė, gali baigtis ir labai girdėtais bei rimtais sveikatos sutrikimais.

Saldumas produktuose priklauso nuo juose esančių angliavandenių kiekio, o angliavandeniai yra pagrindinis energijos šaltinis ir „kuras“ mūsų organizmui. Gamtoje saldumo mažai ir taip jau esame per amžius išsivystę, jog saldų maistą vertiname dėl jo teikiamos energijos. Todėl, kadangi naudinga visam kūnui, skanu ir mūsų liežuviui.

Natūralūs saldumynai nėra pavojingi, tačiau gamtoje jie randami tik meduje bei vaisiuose, uogose, randamuose tik ribotą laiko tarpą. Be to, ir juos pasiekti, surinkti reikia paeikvoti energijos.

Blogai yra tai, kai saldumas ir jo teikiamos kalorijos ir energija gaunami už dyką: tiesiog paimami nuo parduotuvės lentynos ir nuperkami, neįdedant jokių fizinių pastangų. Taip atsiranda noras piktnaudžiauti, perdozuoti, valgyti vėl ir vėl – juk taip malonu! O kaip žinoma, kas per daug, tas nesveika.

Didelio kiekio nenatūralaus saldumo, koncentruoto cukraus, ypač dabartinio – rafinuoto, balinto, apdoroto cheminėmis medžiagomis tikrai negalima pavadinti sveiku, natūraliu maistu.

Didelis kiekis cukraus, greitai skylantis organizme, išbalansuoja kasos ir kitų endokrininės sistemos organų veiklą. Jis sukelia hiperaktyvumą, nervų sistemos dirglumą, mikrolelementų ir vitaminų deficitą, slopina natūralų apetitą, organizmas nebesusivokia, kas gerai, kas skanu, kas naudinga. Greitųjų angliavandenių perteklius augina nenormalią žarnyno mikroflorą – taip ten atsiranda ir išbujuoja grybeliai, parazitai ir trikdo viso organizmo imuninės sistemos veiklą, sukelia daugybę susirgimų. Jau seniai žinoma, jog be normalios mikrofloros nėra geros sveikatos.

saldumynai

Piktnaudžiavimo vaistais nuo skausmo pavojai

Vos tik suskausta galvą, dantį ar nugarą, skubame gerti vaistų nuo skausmo, kad šis neįsisiūbuotų ir būtų lengviau jį nuslopinti. Dažniausiai vartojame skausmą mažinančius vaistus. Ir ne taip retai pasitaiko, kad, skausmui užsitęsus, nė patys nepastebime, kad jų suvartojame gerokai daugiau nei reikėtų. Nuo vienos dozės iki piktnaudžiavimo, žiūrėk, vos vienas žingsnis. Kuo tai gresia mūsų organizmui?

Pasak prof. V. Budniko, nenarkotiniai analgetikai nesukelia fizinės arba psichinės priklausomybės, tačiau noras juos vartoti neretai būna didelis, ir kartais jais gali būti piktnaudžiaujama dažnai juos vartojant. Tai yra rimtas signalas sustoti, nes ir šie vaistai turi šalutinį poveikį, galintį pakenkti mūsų organizmui.

Dažniausias aspirino šalutinis poveikis – skrandžio gleivinės dirginimas, rėmuo. Ilgai jo vartojant, gali atsirasti skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opų, kraujavimas iš virškinamojo trakto ir net alerginė astma. Vartojant dideles šio vaisto dozes, gali atsirasti ūžimas ausyse ir galvos svaigimas. Didelės paracetamolio dozės gali sukelti kepenų pažeidimus. Ibuprofenas gali sukelti virškinamojo trakto dirginimą, kraujavimą, alergines reakcijas. Citramonas gali sukelti pykinimą arba vėmimą, dispepsiją ir pilvo skausmus, taip pat inkstų ir šlapimo takų sutrikimus bei kitų organų pažeidimus.

Taigi piktnaudžiavimas analgetiniais vaistais nuo skausmo gresia įvairiais šalutiniais poveikiais mūsų organizmui – nuo medikamentinės opaligės iki analgetinio skausmo arba analgetinės nefropatijos. Tai žinodami, būkite atsargūs ir pasirūpinkite savo sveikata tinkamai.

vaistai

Alternatyvūs sveikimo būdai

Praeitame tinklaraščio įraše pristačiau vieną – pagrindinį ir man didžiausią susidomėjimą keliantį sveikimo nuo priklausomybių kelią. Žinoma, kalbu (tiksliau – kalbėjau) apie “12 žingsnių“ programą. Tačiau lygiai taip, kaip kelių į fizinę, dvasinę ar socialinę nelaisvę yra daugybė, taip ir kelių atgal į laisvę – gerokai tikresnę, įdomesnę ir prasmingesnę – yra begalės. Žemiau pateiksiu ir trumpai aprašysiu keletą iš jų.

  • Psichosocialinė reabilitacija. Daugeliui šis Sveikimo kelias pažįstamas jei ne iš skaudžios patirties, tai bent iš krūvos amerikietiškų filmų. Oi, kiek daug iš jų sukurta “let’s go to rehab“ tema. Keli įdomesni variantai – “28 dienos“ ir “Berlin Calling“.
  • Reintegracinės bendruomenės. Angliškai šios įstaigos vadinamos “half-way homes“ (pusiaukelio namais) ir teikia jos panašias paslaugas, kaip ir psichosocialinės reabilitacijos. Čia labiau akcentuojama individo asmeninė atsakomybė, padedama susigrąžinti anksčiau turėtas laisves ir integruotis tiek vidujai, tiek išoriškai – atgal į sociumą.
  • Saturacija. Lietuvių liaudies patarlė byloja: “Nuo ko pasveikai, tuo ir gydykis.“ Tikriausiai šis būdas – persisotinti medžiaga, nuo kurios tapta (koks keistas žodis – “tapta“) priklausomu – tinka ne visiems. Vis tik, pabandyti esant tinkamoms sąlygoms ir finansinėms galimybėms – verta. 🙂
  • Pakaitinių medikamentų programos. Taip kaip “marihuana“ kai kuriems tampa tarpine stotele heroino vieškelyje, taip pakaitinių medikamentų programos (Metadono ar Suboksono) kai kuriems tampa tarpine sveikimo stotele pakeliui į Sveikimą.
  • Šamanai. Kad ir kaip absurdiškai tai skambėtų, galiu patikinti, jog kai kuriems tikrai yra padėję tiek lietuviškieji būrėjai, tiek Lotynų Amerikos šamanai. Dažniausiai jų taikomi metodai, dvasingumas ir haliucinogeninė įtaiga, mokslinio metodo skalpeliui retai kada pasiduoda, todėl jų naudai paliudyti gali tik praktinis patyrimas.
  • Haliucinogeninė terapija. JAV mokslininkai ėmė eksperimentuoti su LSD, Ketaminu ir Psilocybino prisotintais grybais bandydami gydyti priklausomybes. Žinoma, viskas vyksta su specialistų priežiūra, saugioje ir terapiškai aktyvioje aplinkoje.

Patikėkite – visa tai (ir dar daugiau) tikrai veikia. Tereikia tik noro! Nors kartais ir be jo galima apsieiti. 🙂 Gero, malonaus, džiugaus ir prasmingo Sveikimo!

Sveikimo kelias (nuoroda į)